Prisiminimai. 3. Pirmoji aukštuma

1985 metais perėjau dirbti iš Televizorių gamyklos į SSD „Lokomotyvas“ Šiaulių tarybą instruktoriumi ir pradėjau treniruoti vaikus. Treniravomės, dalyvavome įvairiose varžybose, po truputį kilo auklėtinių meistriškumas. Bet taip ir negalėjau suprasti ar jau kažką gero nuveikiau ar dar ne. Ir netikėtai atėjo tas pirmas momentas leidžiantis pasidžiaugti savo darbo rezultatais.
Tais laikais labai populiarios buvo miesto komandinės pirmenybės. Pirmiausiai vykdavo atrankinės varžybos, po to 6 stipriausios komandos kovodavo dėl medalių. Mieste šaškininkų žaidžiančių pirmam atskyriui ir geresnių buvo labai daug, bet asmeninėse varžybose ne visi jie dalyvaudavo. O komandinėse, kai reikėjo ginti savo kolektyvų sportinę garbę, dalyvaudavo visi. Ažiotažas buvo didžiulis. Neretai įmonių direktoriai, pradėdami darbo dieną, pirmiausiai pasidomėdavo kaip vakar sužaidė jų šaškininkai. Kai kurių įmonių komandoms buvo pažadamos ir piniginės premijos už geras užimtas vietas. Nusistovėjo optimali komandų sudėtis – viena šimtalangių lenta, trys paprastųjų šaškių lentos (du vyrai ir moteris).
1985 metais sudarėme “Lokomotyvo” komandą ir dalyvavome atrankiniame komandinių miesto pirmenybių turnyre. Komandoje žaidžiau aš ir dar du patyrę kandidatai į meistrus, bet mums patekti į finalinį turnyrą nepavyko.
1986 metais finalinio turnyro dalyvių skaičius buvo padidintas iki 8 komandų. “Lokomotyvo” garbę ginti, vietoj patyrusių ir labiau kvalifikuotų veteranų, pakviečiau savo jaunuosius auklėtinius (R.Karbauskį, R.Baltutį, S.Tamošaitytę). Rezultatas buvo tiesiog stulbinantis ir net man labai netikėtas. Mūsų komanda užtikrintai laimėjo atrankinį turnyrą, o po to ir finalinį. Nors, pagal mūsų komandos turimus atskyrius, mes neturėjome tapti netgi prizininkais. Varžybų rezultatai.
1987 metais, pasikeitus SSD „Lokomotyvas“ Šiaulių tarybos valdžiai, man teko keisti darbą ir tada pavyko Šiaulių KVJSM atidaryti šaškių skyrių ir tapti etatiniu šaškių treneriu. 1987 metais miesto komandinėse pirmenybėse aš jau su savo auklėtiniais pradėjau ginti dėstytojų ir mokytojų sporto kolektyvo „Sparta“ sportinę garbę. Vėl tapome čempionais (R.Karbauskis, V.Valantinas, R.Baltutis, D.Norvaišaitė). Kita iš mano auklėtinių sudaryta komanda „Moksleivis“ (G.Beniušis, V.Radžiūnas, R.Gricius, S.Tamošaitytė) iškovojo sidabro medalius. Varžybų rezultatai.
1988 metais teko tenkintis sidabro medaliais (G.Beniušis, V.Valantinas, R.Baltutis, S.Tamošaitytė). A.Paukščiui sustiprinus „Vairo“ komandą, pastaroji žaidė labai sėkmingai ir pirmenybėse surinko pustaškiu daugiau už mus. Ir, nors pasinaudojome kodekso numatyta teise laimėjus visus susitikimus ir surinkus mažiau taškų žaisti papildomą mačą čempionui išaiškinti, bet mačas baigėsi lygiosiomis ir mes taip ir likome antri. Čempionais tapo „Vairas“ (S.Sugaudis, A.Paukštis, A.Drapanauskas, V.Sakalauskaitė). Varžybų rezultatai.
1989 metais mes vėl pirmi (V.Valantinas, R.Gricius, V.Radžiūnas, S.Tamošaitytė). Taip ir likome miesto čempionais visiems laikams. Lietuvoje prasidėjus politinėms kovoms ir neramumams, subyrėjus Lietuvos ekonomikai ir darbo kolektyvams, šios varžybos mieste vėliau nebebuvo vykdomos. Varžybų rezultatai.
Su didžiuliu apgailestavimu galiu konstatuoti. Buvo labai geros varžybos! Daug įvairių priešininkų. Vienas susitikimas per vakarą su normalia laiko kontrole. Buvo laiko atlikti žaistų partijų analizę. Varžybose vyravo tikra komandinė dvasia. Tai sudarė labai geras sąlygas grūdintis ir tobulėti jauniesiems šaškininkams.
Kategorijos: Turnyrai | Įrašo nuoroda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>