Seno laikraščio straipsnelis

Prienų rajono laikraščio „Naujas gyvenimas“ 1984 metų birželio 21 dienos numeris.

Šaškininkų startai 

Alytuje vyko tradicinės „Poringės“ rusiškų šaškių varžybos, į kurias susirinko 70 šaškininkų iš 19 respublikos miestų ir rajonų. Šiose varžybose dalyvavo ir grupė mūsų rajono šaškininkų. Varžybas, vykusias šveicariška sistema, laimėjo V.Tauras iš Biržų. Prienietis M.Liniauskas surinko 5,5 taško ir buvo apdovanotas atminimo medaliu. M.Liniauskas pirmą kartą įvykdė kandidato į TSRS sporto meistrus normą. A.Kubilius surinko 5 taškus, A.Žiogas – 4,5, A.Ogintas ir R.Dubinskas po 3,5. A.Ogintas įvykdė I atskyrio normą.

J.Kasputis

Daugeliui bus tai tik keli sakinukai apie vieną šaškių turnyrą. Bet žmonės, gerai atsimenantys tuos laikus, daug ką gali perskaityti ir tarp eilučių. Ką aš, pavyzdžiui, matau tarp tų eilučių.

„70 šaškininkų iš 19 respublikos miestų ir rajonų“.

Skamba neblogai! Alytiškis D.Baranauskas ilgą laiką vykdė patį prestižiškiausią šaškių turnyrą Lietuvoje. Septynios dešimtys neblogų žaidėjų iš pusės Lietuvos. Jei gerai atsimenu, tais laikais Lietuvoje buvo 44 rajonai ir 5 miestai. Tai čia buvo dar ne maksimumas. Daugelyje „Poringės“ turnyrų dalyvių skaičius būdavo triženklis. Noriai jame dalyvaudavo Baltarusijos miesto Gardino gausios šaškininkų delegacijos. Didmeistris A.Valiukas tiesiog užaugo tuose turnyruose. Nebuvo jokių problemų nei su šaškių lentomis, nei su laikrodžiais, varžybų vieta buvo pakankamai erdvi, būdavo daug prizų, geras varžybų pravedimas, ir rezultatų apiforminimas paskaičiuojant ne tik užimtas vietas bet ir įvairių atskyrių įvykdymo normas (tais laikais dar kompiuterių nebuvo). Varžybos trukdavo tris dienas, buvo žaidžiama šveicariška sistema devyniais ratais, laiko kontrolė buvo normali. Visi Lietuvos šaškininkai jau prieš metus žinodavo varžybų datas ir nekantriai laukė jų. Varžybų šeimininkai noriai visų svečių laukdavo ir ruošdavosi ateinančioms varžyboms.

„Varžybas, vykusias šveicariška sistema, laimėjo V.Tauras iš Biržų“.

Biržai niekada nebuvo „šaškiškas“ kraštas. Nebuvo nei stiprių žaidėjų, nei trenerių, nei rimtų varžybų. Atsirado vienas mokinukas V.Tauras, kuris rimtai susidomėjo šaškėmis, eidavo į biblioteką, ranka persirašydavo šaškių knygas, namuose pats vienas jas studijuodavo. Taip jis, pats vienas ruošdamasis, tapo Lietuvos jaunių čempionu ir dalyvaudamas TSRS jaunių čempionate iškovojo bronzos žetoną. Įsivaizduokite, kad šiais laikais atsirastų kur nors Balbieriškyje koks nors mokinukas, kuris be jokio specialisto pagalbos taptų pasaulio jaunimo iki 19 metų čempionato prizininku.

„M.Liniauskas pirmą kartą įvykdė kandidato į TSRS sporto meistrus normą“.

Buvo dar tokie laikai, kai kandidato į meistrus vardas buvo vertinamas ir normų vykdymas buvo kruopščiai fiksuojamas ir oficialiai skelbiama apie tai.

„A.Ogintas įvykdė I atskyrio normą“.

Pirmas atskyris taip pat buvo šio to vertas ir pakankamai gerbiamas.

A.Ogintas tada treniravo Prienų jaunuosius šaškininkus. Pats būdamas antro atskyrio paruošė kandidatą į meistrus M.Liniauską. Vadinasi, nebūtinai pačiam būti meistru, kad išmokytum vaikus žaisti šaškėmis. Labai keistai atrodo, kai kokiame nors Lietuvos šimtatūkstantiniame mieste per daugelį metų neatsiranda žmogaus norinčio treniruoti jaunuosius šaškininkus. Na norinčių dar gal ir yra, bet dar reikia sugebėti tą veiklą įteisinti. Niekas „ant lėkštutės“ darbo pasiūlymo neatneš. Jaunas mokytojas Algimantas Ogintas baigęs Šiaulių pedagoginį institutą nuvažiavo dirbti į Prienus ir iš karto užsiėmė šia veikla. Po to grįžęs į savo gimtinę Šiaulius vėl tęsė trenerio karjerą. Po to, iš Šiaulių persikraustęs gyventi į Kretingą, įsteigė šaškių skyrių Palangos sporto mokykloje. O įsteigti kokį nors naują skyrių sporto mokykloje tikrai nebuvo lengva ir tais laikais. Bet entuziazmas ir užsispyrimas gali ir kalnus nuversti. Ir buvo pas Algimantą rezultatai ir Prienuose, ir Šiauliuose ir Palangoje. Iškovodavo jo auklėtiniai Lietuvos įvairių amžiaus grupių varžybose medalius, kai dar konkurencija tarp jaunųjų šaškininkų buvo pakankamai stipri (tuo metu Lietuvoje buvo apie 15 šaškių trenerių).

Tai va kokios man kyla mintys pažvelgus tarp pageltusio, beveik trisdešimties metų senumo, laikraščio eilučių.

Kategorijos: Žiniasklaida | Įrašo nuoroda.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>