Autorius

Šiais laikais, daugelio šaškininkų kelias į šaškes būna labai banalus ir panašus. Atėjo treneris į mokyklą ir pakvietė lankyti treniruotes. Arba draugas nusivedė į treniruotes. O visų savamokslių (toks buvau ir aš) šaškininkų keliai paprastai būna labai skirtingi ir įdomūs. 

Gimiau 1958 metų balandžio 10 dieną Einoraičių kaime nutolusiame nuo Šiaulių miesto centro apie 15 kilometrų. Mano gimimo metu kaime buvo kelios sodybos nutolusios maždaug per kilometrą viena nuo kitos. Gimiau savo senelio sodyboje įkurtoje 1926 metais. Apie 1970 metus tėvai, per šimtmetrį nuo senelio namo, pasistatė savo medinį namą, kuriame jie ir praleido savo likusią gyvenimo dalį.

Tėvų sodyba

Einoraičiai –  tai kaimiukas įsikūręs kelių kilometrų ruoželyje apribotame dviemis didelėmis pelkėmis. Gal dėl to, senovėje, ant vieno netoli esančio piliakalnio, stovėjo Busikės medinė lietuvių pilis skirta kovai prieš kryžiuočius, kuri galiausiai buvo sudeginta. Šalia dunksojo nemaži Dukto miškai, kuriuose po karo buvo nemažai kovotojų rezistentų. Atėjus laikui, pradėjau krimsti mokslus Lingailių pradinėje mokykloje, įsikūrusioje turtingųjų Karpių vienoje iš buvusių arklidžių, kuri buvo per porą kilometrų nuo mano namų. Keturiose mokyklos klasėse mokydavosi apie tris dešimtis vaikų. Buvo net internatas gyvenantiems toliau nuo mokyklos. Toliau keturi metai Rėkyvos aštuonmetėje mokykloje. Ir, galiausiai, trys baigiamieji metai Šiaulių 9 vidurinės mokyklos sustiprintos matematikos klasėje.

Sodyba

II 

Šaškių ėjimus išmokė mane senelis gal kokioje pirmoje klasėje. Ir viskas tuo metu baigėsi. Žaisdavai su draugais ir šaškėmis, ir stalo tenisą ir futbolą ir ledo ritulį ir t.t. ir t.t. Penktoje klasėje dar pramokau šiek žaisti šachmatais. Turėjau parsinešęs iš bibliotekos net kelias šachmatų knygas, su dideliu susidomėjimu stebėdavau per televiziją 

Aš jau pirmokas.

 reportažus apie A.Karpovo kovas dėl pasaulinės šachmatų karūnos. Mokydamasis Rėkyvos pagrindinėje mokykloje dalyvavau vieną kartą šaškių turnyre, kuris vyko vieno minuso sistema ir pasisekė užimti antrąją vietą. Buvau pakviestas į tos mokyklos šachmatų rinktinę kuri dalyvavo miesto tarpmokyklinėse varžybose. „Šachmatuoti“ sekėsi man ne labai gerai, vienoje partijoje varžovas įsivarė net 5 valdoves ir, aišku, nugalėjo mane.

III

Tris paskutines vidurinės mokyklos klases baigiau Šiaulių 9 vidurinės mokyklos sustiprintos matematikos klasėje. Mūsų klasėje mokėsi garsaus fiziko-matematiko M.Stakvilevičiaus sūnus Vaidotas. Dešimtoje klasėje, kažkaip susiklostė, kad reikėjo naujo fizikos mokytojo. Ir mes paprašėme Vaidžio, kad pasiūlytų pamokytojauti savo tėveliui, apie kurį buvome girdėję daug mielų atsiliepimų. Vaidis pasiūlė – tėtis sutiko. Nežinau, kokios šiais laikais yra mokytojavimo formos ir metodai, bet M.Stakvilevičiaus pedagoginė metodika 1974 metais mūsų visai klasei įstrigo amžiams. Tik atėjęs į pirmą pamoką, Mindaugas pasiūlė tarp jo ir klasės pasirašyti tam tikrą sutartį. Sutartyje buvo maždaug tokie punktai:
Mokiniai atsakinėti buvo kviečiami dviejų žaidimo kauliukų pagalba. Koks skaičius iškrisdavo, tas ir eidavo atsakinėti. Mano kodas buvo 5-4. Tokia kombinacija labai pasiteisino ir iškrisdavo labai retai. Labai dažnai krisdavo 6-6.
Per pamoką mokytojas galėdavo kviesti atsakinėti tik 5 mokinius. Jei iškrisdavo kodas mokinio nesančio pamokoje, tai skaitydavosi kaip ir pakviestas atsakinėti.
Jei visi pakviestieji buvo įvertinami penketais, tai kitą pamoką eidavome pasivaikščioti po Žaliukius, arba klasėje valgydavome ledus. Penketą gauti nebuvo ypatingai sunku. Atsakai esminius dalykus ir turi penketą.
Jei per mėnesį kam nors labai sekdavosi ir pažymių nebūdavo tai tada mokytojas turėjo teisę kelis kartus apklausti ir be eilės, kad galėtų išvesti trimestro pažymį.
Jei klasė triukšmaudavo, tai mokytojas tai mokytojas taip pat galėjo ką nors pakviesti atsakinėti be eilės.

Brangiausias diplomas


Dažnai mokytojas pamokų metu stebindavo mus įvairiais matematiniais triukais (daugindavo ir dalindavo didžiausius skaičius mintinai ir t.t.), žaisdavo prieš mus šachmatais nežiūrėdamas į lentą, ir, svarbiausiai, mokino su trimis damomis pagauti vieną. Čia ir buvo tas kabliukas, privertęs mane labiau susidomėti šaškėmis. Bet pagrindinis mano hobis tai laikais buvo futbolas. Visada labai laukdavau tarp klasinių futbolo varžybų. Buvau patekęs į vidurinės mokyklos futbolo rinktinę kuri 1975 metais iškovojo pirmąją vietą Šiaulių miesto tarp mokyklinėse varžybose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>